Tiek užsienio, tiek programavimo kalbų mokėjimas – gyvybiškai svarbus kelią darbo rinkoje besiskinančiam žmogui. Tačiau joje įsitvirtinti labiausiai padėtų dar mokykloje įgyti įgūdžiai integruotis į darbo aplinką.

Svarstant, kokių įgūdžių labiausiai reikės ateityje ir kokius juos įgyti vaikai ir jaunuoliai turėtų dar šiandien, į galvą peršasi du atsakymai: viena vertus, neišsiversime be užsienio kalbų mokėjimo, kita vertus, vis garsiau į mūsų duris beldžiasi technologijos. Darbas su jomis vargu ar įsivaizduojamas be programavimo įgūdžių.

Personalo paieškos ir įdarbinimo specialistai sako, kad nėra vienareikšmio kelio jaunam žmogui. Daug svarbiau tai, kaip jis gebės integruotis į darbo rinką ir kokiais būdais išnaudos mokyklos suole įgytus įgūdžius.

Savarankiškai kuriamas pranašumas

Personalo paieškoje veikiančios bendrovės „HR Factory“ direktorė Lauryna Girėnienė sakė, kad Lietuva – į Skandinavijos rinką orientuota šalis. Čia veikia nemažai paslaugų centrų, kuriems reikia danų, suomių, norvegų ar švedų kalbomis kalbančių žmonių. „Šias kalbas mokantis jaunas žmogus tikrai ilgai netruks susirasti darbą respektabilioje tarptautinėje kompanijoje“, – pripažino L. Girėnienė. Svarbios esą bus ir kitos, tų valstybių, su kuriomis Lietuva turi verslo ryšių, kalbos – vokiečių, prancūzų, švedų, ispanų, populiarumo netrūks ir Java, JavaScript, C#, .NET, php. programavimo kalboms.

Visgi specialistai ragina nepamiršti, kad kalbos – dar ne viskas. „Reikia nepamiršti ir kitų reikalingų įgūdžių, tokių kaip gebėjimas ta kalba komunikuoti tinkamai. Labai svarbūs yra vadinamieji minkštieji įgūdžiai (angl. soft skills)“, – sakė HR Factory vadybininkė ir pridūrė, kad šiuo metu įmonės atkreipia dėmesį į tai, kaip žmogus geba integruotis į darbo aplinką, į komandą, ar gali būti jos dalimi, koks jo požiūris į gyvenimą, tolerancijos lygis. Nuo visų šių faktorių esą priklauso komandos darbo, įmonės sėkmė.

Pradėti nuo pagrindų

Mokyklos pirmiausia turėtų siekti ugdyti žmogų, pasiruošusį atrasti save darbo rinkoje, sako personalo paieškos ir įdarbinimo specialistai.

„Sekant tokį milžinišką technologinį progresą bei darbo rinkos statistiką, kurioje atsispindi darbuotojų trūkumas informacinių technologijų sektoriuje, tikriausiai informacinių technologijų žinios turėtų būti labiau prioritetizuojamos nei retų kalbų mokymasis“, – sakė L. Girėnienė.

Tačiau ji pabrėžė, kad dėl Lietuvos rinkos globalėjimo ir augančio tarptautiškumo atsiranda vis daugiau naujų verslo galimybių skirtinguose pasaulio kampeliuose. Tad didžiausią pasisekimą turės tie jauni žmonės, kurie bus išprusę tiek informacinių technologijų srityje, tiek sugebės susišnekėti bent dviem užsienio kalbomis. „Iš jų viena neabejotinai turės būti anglų“, – sakė pašnekovė.